Valdo Rakučio 3 knygų rinkinys: Prieš panyrant į sutemas + Karai ir taikos + Nenugalimos karūnos + nemokamas atvežimas! | knygos.lt

Aprašymas

Prieš panyrant į sutemas. Lietuva XVIII amžiuje: kai ir Lenkija, ir Varšuva buvo mūsų

Ar Abiejų Tautų Respublikos likimas galėjo pasisukti kitaip, jei būtų atsiradęs stiprus lyderis? Pasakyčiau taip: lyderių, protingų žmonių gal ir buvo. Bet kažkas atsitiko ne tik jiems, kažkas nutiko ir kolektyvinei sąmonei: tai, kas nesvarbu, visiems tapo labai svarbu, o tai, kas svarbu – niekam nerūpėjo.

Kas kalčiausias, kad Abiejų Tautų Respublika – didelė ir sena valstybė – XVIII amžiaus pabaigoje tiesiog dingo iš Europos žemėlapio? Protinga, gudri ir neįtikėtinai godi Rusijos imperatorė Jekaterina II, visais įmanomais būdais kiršinusi tarpusavyje Respublikos tautos žiedą, stabdžiusi reformas, manipuliavusi net mūsų valdovais, o paskui, pasitelkusi Austriją ir Prūsiją, užgrobusi mūsų žemes? O gal kalti patys Lietuvos ir Lenkijos didikai bei bajorai, kad laikėsi įsikibę Antikos idealų ir neleido valstybei judėti į priekį?

Kita vertus – ar Istorija galėjo sužaisti kitokią šachmatų partiją?

Istorikas Valdas Rakutis kviečia į intriguojantį istorinį žygį – pažinti XVIII amžių Lietuvoje taip, kaip lig šiol niekas nemėgino: naujai pažvelgti į lenkų ir mūsų istorikų sukurtus mitus bei pakalbėti apie šio amžiaus aukštumas ir žemumas be išankstinių nuostatų. Žvelgti į jas ne iš šalies, ne vien ieškant kaltų, o kaip į savo praeitį ir į patirtį.

V. Rakutis paprastai, lyg šnekučiuotumėtės vakarodami savo namuose, pasakoja apie XVIII amžiaus Lietuvos ir Lenkijos valstybę – Abiejų Tautų Respubliką – bei jos visuomenę. Ne tik dalijasi įžvalgomis apie to meto įvykius bei jų pasekmes, bet ir veda paraleles su šiandiena.

„Turime suprasti, kad, neišstudijavę, neperpratę XVIII amžiaus, esame pasmerkti kartoti tas pačias klaidas. Mes vis dar norime gyventi ramiai ir tykiai kaip tada, valdovo Augusto III laikais. Vis dar tikimės, jog kas nors kitas turi mus ginti, o ne mes patys, ir apskritai – esą jeigu mes nepulsime, tai ir mūsų nepuls. Čia vis iš XVIII amžiaus ateinančios kvailystės. Juk ir andai tikėjome, kad Austrija turi mums padėti. Bet, va, ir nepadėjo, kiti jai geriau pasiūlė. Dabar vėlgi labai daug tikimės iš draugų, esame įstoję į kolektyvinę gynybinę sąjungą, ir tai teisinga. Tačiau jeigu patys nesirūpinsime savo gynyba, kaip sąjungininkai supras, kad interesas abipusis?" – svarsto V. Rakutis.

Karai ir taikos. Nuo seniausių laikų iki dabarties

„Karas ir taika yra esminės būsenos, per kurias atsiskleidžia žmonijos dorybės ir nuodėmės. Ateities neišvengsi, bet gali jai pasiruošti. Išlikdamas žmogumi.“ – Valdas Rakutis

Perprasti karo mechanizmą nėra lengva, tai padaryti gali padėti Lietuvos ir pasaulio istorija, liudijanti, kad – neįtikėtina – visi karai tam tikru atžvilgiu panašūs: tokia pati pradžia, kruvinos kovos, iliuzijų žlugimas, jėgų išsekimas ir pabaiga. Aišku, skiriasi kovos priemonės, žalos dydis, kitaip sakant – karo formos.

Karo istorikas Valdas Rakutis naujoje knygoje pasakoja ne tik apie karą, jo priežastis, principus, karo pramonę, bet ir apie taiką, kuri yra visų karų tikslas. Kaip ji sudaroma, kaip keičia laimėtojų ir pralaimėtojų likimus, kuri yra tvari, o kuri – iš anksto žinoma – ilgai netruks.

• Ar lietuviai – karių tauta?
• Kodėl vadams nerūpi varvančios karių nosys?
• Kas lietuviams atrodo didžiausias priešas?
• Kiek filmuose apie šnipus esama tiesos?
• Kam reikia lietuviškų ginklų?
• Kurių garsiausių Lietuvos kariuomenės vadų pavardės į karo istoriją įrašytos aukso raidėmis?
• Kuris generolas, žinodamas, jog kariauti liko viena diena, paragino savo karius: „Vyrai, kiek užimsite, tiek Lietuva!“?
• Kaip atrodo taikos derybų stalas?
• Kokios buvo Žemaitijos bajorų skundo prieš Vokiečių ordiną pasekmės?
• Kokios garsiausios Lietuvos valstybės taikos?

Nenugalimos karūnos. Epocha, kurios Lietuva nenorėjo

KOL EUROPOS MONARCHAI KŪRĖ PRABANGŲ ABSOLIUTIZMO PASAULĮ, MES AKYLAI SAUGOJOME BAJORIŠKĄJĄ DEMOKRATIJĄ. JA PASINAUDOJĘ JUODIEJI ERELIAI SUDRASKĖ IR MUS, IR MŪSŲ DEMOKRATIJĄ.
Valdas Rakutis

Ši knyga puikiai papildo profesoriaus Valdo Rakučio bestselerį „Prieš panyrant į sutemas“. Neprilygstamas karo istoriko ir žurnalistės Žilvinės Petrauskaitės tandemas šįkart pasakoja apie tai, kas XVIII amžiuje dėjosi už Abiejų Tautų Respublikos sienų. Savo rankose valdžią sutelkę Europos valdovai tada ne tik leido pinigus beprotiškai asmeninei ištaigai, bet ir vykdė įvairias valstybės reformas, dėjusias pagrindus pramonės perversmui.

Šviesiausi Lietuvos protai, suprasdami, kad mūsų valstybė išgyvena nuopuolį, aktyviai dairėsi aplink ir diskutavo, kurios sėkmingos valstybės modelį galima būtų pasiskolinti. Vieni žavėjosi Prūsija, kiti siūlė sekti jūrinėmis valstybėmis, dar kitiems darė įspūdį Saksonija ar Prancūzija.

Absoliutinės monarchijos epocha – tai visų pirma valdingi karaliai. Šioje knygoje jų poelgiai, jau tapę istorija, stebina, stulbina, žavi, piktina.

• Kurios valstybės karalius iš taupumo uždraudė laidoti mirusiuosius karstuose, esą šiems pagaminti tik švaistoma mediena?
• Kuris parėmė pirmosios enciklopedijos leidybą?
• Kurio karaliaus, praminto Šiaurės Liūtu, didžiausi priešai buvo danai ir lietuviai?
• Kuris Lietuvos kunigaikštis savo valdose mėgino kurti karalystę, panašią į Prūsiją?
• Kurios valstybės valdovas, keršydamas jo nepalaikančioms senosioms giminėms, gerbiamam žmogui prievarta užkabindavo ant kaklo medalį su užrašu: „Girtuoklis“ ir tas privalėdavo jį nešioti?